Seimas sušvelnino vairuotojų ir savininkų atsakomybę už jų automobilių keliamą taršą keliuose. Pareigūnai taršių automobilių vairuotojus galės įspėti arba skirti baudą. Įspėjimas iki šiol nebuvo numatytas.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o penki susilaikė.
Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis tikino, kad esama minimalios tikimybės, kad taršių automobilių savininkai bus patikrinti, nes tai daryti turintys aplinkosaugininkai neturi pakankamai tinkamos įrangos.
Pasak jo, tikėtina, kad nebus nustatyti ir turintieji neveikiančią gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą arba ją koregavę vairuotojai.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad problemos yra ne lengvųjų automobilių, o krovininio transporto tarša.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad už automobilių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, naudojimą bus skirtas arba įspėjimas, ko dabar nėra, arba palikti galiojančias baudas – 100-300 eurų gyventojui ir 300-500 eurų įmonės vadovui.
Įspėjimu siekiama, kad žmogus ar įmonė daugiau nenusižengtų ir galėtų taršų automobilį arba pertvarkyti, arba keisti mažiau taršiu.
Per pataisų svarstymus komitetuose buvo aiškinama, kad dažnai vairuotojai net nežino, kad mašina teršia, nes ji neišmeta matomų dūmų.
Šiek tiek griežčiau norima bausti už automobilius su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Tokiais atvejais be įspėjimo būtų iškart skiriamos baudos – 100-300 eurų gyventojui, o įmonės vadovui – 300-500 eurų.
Už pakartotinus pažeidimus abiem atvejais baudos augtų atitinkamai iki 300-500 eurų ir 600-900 eurų.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
